Sunu myletoju tinklapis

ið anksto pagalvokite, kodël perkate ðuná ir kas ið to iðeis. Ðuná reikia pasirinkti pagal tai, kur jûs gyvenate ir ko ið ðuns norite. Kambariniai ir dekoratyviniai ðunys netinka darbui. Tai mieli keturkojai draugai. Sarginiams ir tarnybiniams ðunims reikia tvirtai vadovauti, ir jie turi turëti apibrëþtas uþduotis. Medþiokliniai ðunys turi gyventi pas medþiotojus. Miestas ar kaimas, atskiras ar daugiabutis namas – visa tai pateikia ðuniui skirtingus reikalavimus.
ásitikinkite, kaip sumanymà ásigyti ðuná vertins jusø ðeima ir kaimynai. Kas gyvena kaime ar priemiestyje, atskirame name – tam kaimynø nuomonë nerûpi. Taip pat gali elgtis ir tie, kurie gyvena nors ir dideliame mieste, bet vienai ðeimai skirtame name, su sàlyga – jeigu jø ðuo per garsiai ir per daþnai neloja. Bet kuo glaudþiau supa mus aplinkiniai, tuo labiau turime á juos atsiþvelgti. Ir vis dëlto principinis klausimas yra ne tai, bet ðuns áðauklëjimas. Net maþiausiame, maþagabaritiniame bute galima gerai iðauklëtà ðuná.
neaptvertas kiemas tarp dideliø namø – netinkama vieta jûsø ðuniui iðeiti bûtinu reikalØ. Kiemuose, kuriuose yra lysvës, vaikø þaidimo aikðtelës, vazonai, jûsø ðuo, atlikdamas tam tikrus reikalus, gali sukelti kaimynø prieðiðkumà ir net tapti kivirèø prieþastimi. To nebûna, jei ðuo savo reikalus tokiame kieme atlieka tik vienoje, jam parinktoje vietoje, bet tai yra reta iðimtis.
ðuns lojimas, kaip atsakas á aplinkos triukðmà, kartais gali atneðti visai nekokias pasekmes. Kaime arba ten, kur aplinkui yr pakankamai daug erdvës, ðuo nedraudþiamas gali loti, kai pamato paðtininkà ar sveèius. Jis laiku praneða apie ateinanèius ir atstoja durø skambutá. Visai kitaip yra daugiabuèiuose namuose. Tenai daþnai gyvena nervingi kaimynai, kuriuos dirgina garsëlesnis ðuns lojimas. Kantriai auklëdami, galime vampsëtojà paversti maloniu namiðkiu. Taèiau dar yra tarðkesiai, svetimi þmonës, skambuèiai, trenksmai ir telefonai, kurie, lydimi tylesnio ar garsesnio lojimo, drumsèia drauge gyvenanèiø ramybæ.
ðuns dydis priklauso nuo buto dydþio. Maþoje patalpoje arba labai baldø prigrûstame kambaryje didelis ðuo visur ir visada kliûva. Ðuo pats jauèiasi prislëgtas, kankinasi ir nenoromis padaro nemalonumø. „Geriau truputá per maþas, bet ne per didelis„ – toks turi bûti ðûkis. Yra labai daug veisliø ðunø, kuriuos ásigyjæ, maþiausiame bute galime suteikti ðuniui jo „nuosavà valdà“
kiekvienam ðuniui bûtina kasdien laisvai pabëgioti. kiek ðuniui reikia leisti pabëgioti – priklauso nuo jo dydþio ir veislës. Miestuose, kur didelis judëjimas, parkuose ir skveruose, kur ðunis reikalaujama vedþioti tik uþ pavadëlio, sunku ðá reikalavimà ávykdyti. Bet ðuniui bûtina kasdien bent pusvalandá pasivaikðèioti.
kas gyvena vienas ir yra labai uþsiëmæs, ásigydamas ðuná, turi gerai pagalvoti. Þinoma, tokiam þmogui iðtikimas ðuo gali bûti mylimas draugas. Bet, kas iðeina anksti rytà ir gráþta tik po pietø ar net vëlai vakare, gali ásigyti ðuná tik tuo atveju, jei dienà bus kam ðunimi pasirûpinti. Kiekvienà dienà reikia kasdien du ar tris kartus iðleisti pabëgioti, kad jis atliktø savo gamtinius reikalus. Ðuo, nuolatos ir neturëdamas galimybës nusiðlapinti, kankinasi. Tai kenkia ðuns sveikatai.
vaikas tik tada gali nepriþiûrimas þaisti su ðunimi, jeigu yra toks protingas, kad nesiduos ðuns laiþomas, þaisdamas nelies savo veido ir, paþaidæs su ðunimi, rûpestingai nusiplaus rankas. Ðunø parazitai þmogui nepavojingi, iðskyrus maþà kaspinuotá. Juo uþsikreèiama per gleives, ir tai gali sukelti rimtus susirgimus. Todël kûdikiui glostytis su ðunimi negalima leisti.
þmonës, kurie pirmà kartà ásigyja ðuná, daþniausiai perka patinà, o ne kalæ. Kalë rujoja du kartus per metus. Rujojanti kalë gali iðtepti savo guolá. Be to, ið arti ir toli pas jà subëgæ ðunys, aiðku, gali sukelti tam tikrø komplikacijø. Rujos metu jà reikia atidþiau ir grieþèiau priþiûrëti, tada neatsiras nepageidaujamo prieaugio. Bet tai lengviau patarti, negu praktiðkai padaryti.
kas turi pakankamai laiko ir tikrai mëgsta ðunis, bûtinai ásigyja jaunà ðuniukà. dviejø trijø mënesiø ðuniukas lengvai pasiduoda auklëjamas ir nuo pirmøjø dienø uþkariauja ðeimininko ðirdá. Bet, já auginant, kyla ávairiø uþdaviniø, ir tai atima nemaþai laiko. Kas to nenori ar negali sau leisti, gali ásigyti ðeðiø deðimties mënesiø ðuná, buvusá pas gerà ðeimininkà, kuris já tinkamai auklëjo ir iðvarë visokius niekius.
Paremkite ðá puslapá