Sunu myletoju tinklapis

grynaveislis suo – gerai, bet misrunai – sveikesni ir ismintingesni. Ta mintis kilo del neteisingos nuomonës, kad grynaveisliu sunø atranka veda prie „degeneracijos“. Praktika rodo priesingai. Pazvelkime vien á vokiskus aviganius. „Intelektas“ ir sveikata priklauso nuo kryzminimo, o nuo kilmes kamieno. Bet kryþminant veislinius, tarnybinius sunis su sunimis, pasizyminciais isskirtiniu ismintingumu, suprantama, gaunamas siu sàvybiu sutvirtinimas.
„Greitai lis, nes suo þole eda„ – tai irgi vien tiktai prietaras. Suo eda þole tada, jei ji skani, arba tada, kada nori kà nors isvemti.
„suo staugia á menuli – bus nelaime“ – vel prietaras. Staugima suo paveldejo ið savo laukiniu proteviu. Staugia jis sviesiomis menesienos naktimis, kai senovinis gaujos medþiokles instinktas labiausiai pasireiskia. Tokiomis naktimis budavo gera medziokle.
„Suniui rekia duoti kiek galima maþiau þalios mësos. Tai, esà, ugdo laukinius instinktus“ – nuomonë aiðkiai neteisinga. Ðuo – plëðrus gyvulys ir todël þalia mësa – natûralus jo maistas. Ir maistas negali nei sumaþinti, nei padidinti ðuns priklausymo plëðrûnams. Pakeisti kai kurias savybes galima tik dresuotës keliu, o ne þalios mësos pagalba.
„neduokite ðuniui sûrio! Tai kenkia uoslei !“ – vël prietaras. sûris turi tiek pat átakos uoslei, kaip ir paðvinkusi mësa ir neðvieþi kaulai. Daugelis ðunø mielai ëda sûrá, ir ðis padeda daugintis þarnyno florai.
„ilgai maitinamas arkliena ðuo blogsta ir viduriuoja“ – vël prietaras. arkliena yra pilnavertis ðunø ir maþø ðuniukø maistas.
„cukrus ðuniui netinka“ – vël prietaras. Ðuniui cukrus yra naudingas. Aiðku, jeigu juo nepiknaudþiaujama. Nedideli cukraus gabaliukai - puikus atlyginimas, dresuojant ðuná. Bet jei ðuo perðeriamas saldumynais, nereikia stebëtis, jeigu jis nutunka.
TVIRTINIMAS, KAD NEKERGIAMA KALË GREIÈIAU SUSERGA, YPAÈ VËÞIU, - NETIESA. Labai daþnai speniø vëþiu suserga kalës, kurios daþnai veda ðuniukus.
VISI RECEPTAI, PRIEMONËS, REKOMENDACIJOS IR NURODYMAI, KURIE TARIAMAI PADEDA REGULIUOTI ÐUNIUKØ AR KALYÈIØ SKAIÈIØ LIZDE, NETURI REALAUS PAGRINDO. Lyties reguliuoti negalima. Tai priklauso nuo ðunø amþiaus, dydþio ar iðvaizdos, nei nuo sukergimo laiko ir aplinkybiø.
TIKËJIMAS, KAD BÛSIMOS ÐUNIUKØ VADOS GERUMAS PRIKLAUSO IÐIMTINAI NUO KALÆ PADENGUSIO ÐUNS – PASAKA. Bûsimos ðuniukø vados savybës lygiai priklauso ir nuo ðuns, ir nuo kalës.
NETEISINGA GALVOTI, KAD DRESUOTËS IR MOKYMO REZULTATAI IÐ TËVØ IR SENELIØ SAVAIME PERSIDUOS BÛSIMOMS KARTOMS. Per trumpà laikà ágyti sugebëjimai negali bûti paveldimi. Paveldimos tik tos ypatybës, kurias viena ar kita veislë ágijo ilgos atrankos keliu.
KAD VEISLINË KALË NETENKA GRYNAVEISLIÐKUMO, JEI BUVO PADENGTA ATSITIKTINIO MIÐRIAUS, - VIEN TIK PRIETARAS. Pagal neginèijamà paveldimumo dësná nei pats padengimo aktas, nei ðuniukø arsiradimas tolesnëms ðuniukø vadoms neturi jokio poveikio.
KAD ÐUNS TAUKAI – VAISTAI – TAI PASAKA. Vis dar pasitaiko, kad ðuns taukais gydo reumatizmà, nuðalimus, skaudulius. Tai nei gydo, nei kenkia. Pavojinga tik, kad ðuns taukuose gali pasitaikyti trichinø.
KAD ÐUO GALI, KAIP ÞMOGUS, GALVOTI, KALBËTI, SKAIÈIUOTI IR DAINUOTI – TIKRA PASAKA. Tikrai, ávairiø vaidinimø metu rodomi tokie „stebuklingi ðunys“. Ið tiesø tokiø ðunø pasirodymø metu ðuo daugiausia gali pademonstruoti ið vienos pusës aukðtà „intelektà“, ið kitos – labai gudragalviðkà dresuotæ, kurios dëka ðuo reaguoja á nepastebimus nurodymus. Jokiu bûdu tai nëra þmogiðkojo màstymo pasireiðkimas, o tik á já panaðios iliuzijos.